Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Sintaksė
- Žodžių santykiai
- Žodžių junginiai
- Sakinys
- Sakinių skirstymas ir tipai
- Sudėtinis sakinys
- Sakinio dalys
- Įterpiniai
- Autorinė ir neautorinė kalba
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Žodžių santykiai
Skiriami trys sintaksinių ryšių tipai, kuriais žodžių junginių ir sakinių dėmenys gali būti susiję vienas su kitu. Tai prijungimas, sujungimas ir tarpusavio sąsaja.Prijungimas. Žodžiai arba sudėtinių sakinių dėmenys, kurių vienas yra pagrindinis kito atžvilgiu, o kitas – nuo jo priklausomas, esti susiję prijungiamuoju ryšiu. Priklausomasis elementas paprastai atsako į iš pagrindinio žodžio arba sudėtinio sakinio dėmens keliamą klausimą (gražus oras (koks oras? – gražus); matau, kad lyja (ką matau? – kad lyja) ir pan.). Prijungimo būdai yra trys: derinimas, valdymas ir šliejimas.
Derinimas yra toks prijungimo būdas, kai pagrindinio žodžio giminė, skaičius ir linksnis lemia priklausomojo žodžio atitinkamą formą. Derinimą rodo priklausomojo žodžio forma: oras (koks?) – gražus; dienos (kokios?) – gražios ir pan. Su daiktavardiškuoju žodžiu (pačiais daiktavardžiais ar jo pozicijoje einančiais substitutais, dažniausiai įvardžiais) priklausomasis žodis (šiuo atveju gražus, -i) esti suderintas gimine, skaičiumi ir linksniu. Taip gali būti derinami būdvardžiai (geras žmogus, vertinga knyga), būdvardiškieji įvardžiai ir skaitvardžiai (visi mokiniai, antra klasė). Daiktavardžiai taip pat gali sutapti linksniais, kartais ir giminėmis (skulptorius Konstantinas Bogdanas, rašytoja Jurga Ivanauskaitė).
Valdymas yra toks prijungimo būdas, kai pagrindinis žodis pagal savo reikšmę prisijungia tam tikrą priklausomųjų žodžių linksnį arba linksnį su prielinksniu. Esant valdymui priklausomųjų žodžių formos atlieka vaidmenį, užduotą pagrindinio žodžio: bijo (ko?) vilko; vadovauja (kam?) įmonei; matau (ką?) saulę; domisi (kuo?) menu; pyksta (ant ko?) ant brolio; draugauja (su kuo?) su Onute ir pan. Neretai žodžiai, dažniausiai veiksmažodžiai, valdo kelis linksnius: dovanoja (ką?) knygą (kam?) draugui ir pan.
Šliejimas yra toks prijungimo būdas, kai su pagrindiniu žodžiu tik pagal prasmę susiejamas priklausomasis žodis. Šliejami dažniausiai prieveiksmiai: dainuoja (kaip?) gražiai; grįžo (kada?) vėlai; neasmenuojamosios veiksmažodžio formos: reikia mokytis, pradėjo važiuoti, grįžome temstant, neskaityk valgydamas, išėjęs paklydo; būdiniai: lėkte parlėkėme, užsimuštinai ieško. Gali būti prišliejami ir būdvardiškieji žodžiai: parlėkė linksmas, grįžau vienplaukis ir pavargęs, sėdi liūdnas.
Sujungimas. Žodžiai arba sudėtinių sakinių dėmenys, kurie vienas nuo kito nepriklauso, esti susiję sujungiamuoju ryšiu. Tokie elementai vienas nuo kito nepriklauso, atsako į tą patį klausimą, keliamą iš tos pačios sakinio dalies ar sudėtinio sakinio dėmens. Jais kas nors išskaičiuojama, gretinama, priešinama, skiriama: Jonas paspaudė ranką ir nusišypsojo; Mus pasitinka Onutė, jos brolis ir šuo; Mokykla didžiuojasi mokslo ir sporto laimėjimais; Ramunės žydi laukuose ir prie namų; Ir pan. Sujungimo ryšiu susiję sakinių dėmenys: Atsidarė durys, ir mažas vaikas ritasi per slenkstį rėkdamas; Mes jį ilgai šaukėme, bet jis neatsiliepė; Kelias tolimas ir mūsų laukia dar daug pavojų; Tu nenori manęs suprasti, arba aš nemoku tau paaiškinti. Sujungiamuoju ryšiu susijusius elementus sieja intonacija, pavieniai arba kartojamieji jungtukai.
Tarpusavio sąsaja. Žodžiai, kurie vienas nuo kito priklauso abipusiškai, kuriems galima kelti klausimus iš vieno kitam, esti susiję tarpusavio sąsajos ryšiu. Paprastai tokiu abipusiu ryšiu susiję veiksnys ir tarinys: Mokiniai mokosi; Pievos žydi.
